Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjusi Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola kalbėdama viešai skatino žmones balsuoti birželio pradžioje vyksiančiuose rinkimuose į EP. Šie rinkimai kaskart sulaukia mažiausio rinkėjų aktyvumo, tad norėdama paraginti Europos Sąjungos piliečius rinkti Parlamentą R. Metsola žada iki rinkimų aplankyti visas bendrijos nares.
EP nariai renkami penkerių metų kadencijai per tiesioginius visuotinius rinkimus. Politikus Europos Parlamentas vilioja ne tik galimybe įgyvendinti politines ambicijas, bet ir solidžiu 10 tūkstančių eurų siekiančiu kasmėnesiniu atlyginimu bei 1,7 tūkstančio eurų pensija. Iš viso EP dirba 705 politikai iš visų 27-ių ES narių.
Specialiai „Bernardinai.lt“ iš Strasbūro.
EP nariai dirba savo rinkimų apygardose, Strasbūre – kur vyksta 12 plenarinių sesijų per metus, ir Briuselyje, kur EP nariai dalyvauja papildomuose plenariniuose posėdžiuose, taip pat komitetų ir frakcijų posėdžiuose.
2019–2024 m. EP kadencijoje dirba 11 europarlamentarų, išrinktų Lietuvoje: liberalas Petras Auštrevičius, priklausantis „Renew Europe“ frakcijai, socialdemokratai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas, priklausantys Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai, Stasys Jakeliūnas, priklausantis Žaliųjų frakcijai, konservatoriai Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius, Liudas Mažylis, Aušra Maldeikienė, priklausantys Europos liaudies partijos frakcijai, valstietis Bronis Ropė, priklausantis Žaliųjų frakcijai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos primininkas Waldemaras Tomaszewskis, priklausantis Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijai, „darbietis“ Viktoras Uspaskichas, dirbantis kaip nepriklausomas narys.
Dar vienos kadencijos ketina siekti šeši europarlamentarai: liberalas P. Auštrevičius, baigiantis antrą kadenciją, konservatoriai R. Juknevičienė (pirmą), A. Kubilius (pirmą) ir L. Mažylis (pirmą), socialdemokratas J. Olekas (pirmą) bei „valstietis“ B. Ropė (antrą).
Nebedalyvauti EP rinkimuose nusprendė A. Maldeikienė, baigianti pirmąją kadenciją, W. Tomaszewskis (trečią), V. Uspaskichas (antrą), S. Jakeliūnas (pirmą).
Kol kas neapsisprendė ilgiausiai EP dirbanti, trečią kadenciją baigianti socialdemokratų lyderė V. Blinkevičiūtė. Ji dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė: „Pirmiausia noriu pasakyti, kad sprendimai dar nepriimti, vyksta reitingavimas, mūsų sąrašas bus patvirtintas vasario 3 dieną.“
„Bernardinai.lt“ pasiteiravo europarlamentarų, ko jie tikisi iš ateinančių EP rinkimų ir kodėl nusprendė siekti dar vienos kadencijos.
V. Blinkevičiūtė dėl ateities dar neapsisprendusi
V. Blinkevičiūtė ragina Lietuvos žmones aktyviai dalyvauti EP rinkimuose. „Labai kviečiu Lietuvos žmones pirmiausia aktyviai dalyvauti rinkimuose, nes sprendimai, kurie priimami čia, Europos Parlamente, paliečia kiekvieną iš mūsų, gyvenantį tiek Lietuvoje, tiek visose kitose Europos Sąjungos valstybėse“, – sakė ji.
Anot politikės, reikia, kad kituose rinkimuose nugalėtų proeuropietiška linija, kad nebūtų jokių abejonių dėl demokratijos, žodžio laisvės mūsų valstybėje. „Nes tik tokiu būdu mes pasieksime progresą. Jeigu priimsime tam tinkamus sprendimus visiems ES piliečiams Europos Parlamente, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė. – Pirmiausia labai kviečiu visus žmones būti aktyvius.“
Viskas bus rinkėjų rankose, dar per anksti kelti tokius klausimus ir į juos atsakinėti, tiesiog laikas parodys.
Nors didžiosios partijos jau paskelbė, ką siųs į EP, tarp socialdemokratų daug nežinios. Viešojoje erdvėje svarstoma, kad vienus geriausių reitingų turinti V. Blinkevičiūtė gali grįžti į Lietuvos politinę areną ir dalyvauti gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Tačiau dienraščiui „Bernardinai.lt“ politikė teigė, kad tokius klausimus kelti dar ankstoka: „Viskas bus rinkėjų rankose, dar per anksti kelti tokius klausimus ir į juos atsakinėti, tiesiog laikas parodys.“
Trečios kadencijos ketina siekti B. Ropė
Anot buvusio Ignalinos rajono mero, „valstiečio“ B. Ropės, sieksiančio trečios kadencijos, jam dirbant EP buvo svarbu dirbti svarstant žemės ūkio klausimus. „Buvo svarbu ištesėti rinkėjams duotą pažadą dirbti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete. Tai man pavyko įgyvendinti. Šiai sričiai skiriama trečdalis ES pinigų, ji išties labai svarbi. Pavyko pasiekti, kad išmokos Lietuvos ūkininkams didėtų. Kadencijos pradžioje jos Lietuvoje siekė 60 proc. ES vidurkio, dabar – apie 80 proc. Taip pat dirbau su sanglaudos politika. Siekiama, kad visų ES šalių pragyvenimo lygis būtų vienodas ir dėl ekonominių priežasčių nereikėtų emigruoti“, – sakė politikas.
Paklaustas, ar mano, kad jo balsas parlamente girdimas, B. Ropė teigė, jog svarbiausia pasiekti apčiuopiamus rezultatus. „Kad balsas girdimas – tai girdimas, tik klausimas, kaip į jį reaguojama, – komentavo B. Ropė. – Tu gali rėkti, gali rašyti dokumentą, teikti pataisą, bet jeigu ją meta į šiukšlių dėžę, tai tuo viskas ir pasibaigia. Tu gali labai garsiai rėkti – kaip Remigijus Žemaitaitis ar Petras Gražulis, bet ar tai veikia? Ko gero, dar blogiau pasidarai.
Europos Parlamentas nėra ta institucija, kurioje stovi bačka ir tu gali daryti šou. Jeigu dokumentą pavyksta pataisyti ir paskui žmonės juo gali naudotis, tai yra rezultatas. Todėl stengiuosi teikti siūlymus, svarstymuose aiškinti, kodėl to reikia, ir gauti grupelių patarimus.“
Tu gali rėkti, gali rašyti dokumentą, teikti pataisą, bet jeigu ją meta į šiukšlių dėžę, tai tuo viskas ir pasibaigia.
Kaip skatinti menką rinkėjų aktyvumą, B. Ropė nežino. Anot jo, aktyvumą didintų geresnė rinkimų diena: „Net nežinau, ko reikia, kad žmonės būtų aktyvesni, – galbūt parinkti rinkimams geresnę dieną? Jeigu nenorime eiti į rinkimus, tada nesakykime, kad priimami blogi sprendimai. Ateikite į rinkimus ir išsirinkite gerą valdžią. Ir bus geri sprendimai. Patirtis rodo, kad žmonės nepuola eiti balsuoti.“
R. Juknevičienė: susidomėjimas EP veikla auga
Antrosios kadencijos siekianti R. Juknevičienė rinkimuose dalyvauti nusprendė, nes EP įgijo patirties ir nori tęsti darbus.
„Dabar esu daug labiau pasiruošusi nei 2019-aisiais, dabar jau įgijau patirties ir tikrai manau, kad galėčiau būti kur kas naudingesnė. Šią kadenciją dirbau valdančiosios Europos liaudies partijos vicepirmininke užsienio saugumo ir gynybos politikai. Mano prioritetai besibaigiančioje kadencijoje yra Ukraina, migracijos klausimai ir istorinės atminties politika. Pati nesitikėjau, kad pavyks pasiekti tiek daug, kalbant apie sovietinių nusikaltimų viešinimą, įprasminimą. Nuo šiol tremtinių pavardžių skaitymas įtrauktas į EP oficialių renginių sąrašą“, – prioritetines darbo sritis išskyrė konservatorė.
Paklausta, kokios, jos nuomone, mažo visuomenės susidomėjimo EP darbu priežastys, politikė sakė, kad susidomėjimas vis dėlto didėja: „Net iš žurnalistų mažai kas domisi EP darbu, arba, jei domisi, tai daro labai paviršutiniškai. Manau, kad susidomėjimas EP auga, tai jaučiasi po Rusijos invazijos į Ukrainą, nes žmonės atsisuko į ES su klausimais, ką Europa daro kovoje su agresoriumi.“
Svarstydama, ar yra regimybė, kad artėjančiuose rinkimuose kraštutinių pažiūrų politikai, pasisakantys prieš paramą Ukrainai, gali sulaukti daugiau balsų, parlamentarė teigė, kad tokių rinkėjų ratas nėra didelis. „Jie orientuojasi į savo rinkėjus, tad nemanau, kad sulauks daugiau balsų“, – komentavo R. Juknevičienė.
Trečiosios kadencijos siekiantis P. Auštrevičius iš rinkėjų tikisi „sveiko proto“
„Tikiuosi, kad europiečiai bus sveiko proto, kad lengvi ir populizmu dvelkiantys pažadai iš dešinės ar kairės nesulauks pritarimo. Viskas priklauso nuo individualių iniciatyvų ir nuo sugebėjimo dirbti kartu“, – komentavo trečiosios kadencijos siekiantis P. Auštrevičius.
Anot jo, buvo sunku dirbti vienam: „Savo politinėje grupėje iš 102 esu vienas, tad politinė įtaka atsiranda, kai sugebi įtikinti kitus, kad tave paremtų, ne tik latviai ir estai, bet ir didžiųjų valstybių atstovai. Komunikacija čia yra prioritetas.“
Pasak politiko, artėjantys rinkimai nebus populiarūs. „Žinau, kad tai nebus patys masiškiausi rinkimai. Bet paklauskime savęs, ar norime, kad laimėtų tie, kurie slapstosi čia, ar tie, kurie dirba“, – sakė P. Auštrevičius.
Paklaustas, ar marginalios jėgos galėtų susižerti balsų, politikas teigė linkintis Lietuvai eiti klasikinio europietiško vystymosi keliu: „Nenorėdamas teisti rinkėjų, kurių pasirinkimas būna nebrandus, norėčiau ir linkėčiau, kad Lietuva eitų klasikinio europietiško vystymosi keliu, nuo dešinės į kairę, kad mes žinotume politines grupes, kuriose dirbame.“
Kokia prasmė siųsti žmogų į tokias grupes, žinant, kad jo pažiūros kraštutinės, populistinės? Tada tiesiog sudeginamas balsas. Geriau deginti pinigus ar už juos kažką įsigyti? Manau, nedeginkime pinigų sėdėdami prie politinio laužo.
P. Auštrevičius svarstė, kad rinkėjai balsuodami už aiškios politinės linijos neturinčius rinkėjus tiesiog degina balsus.
„Mišrios grupės, kuriose nėra aiškaus politinio pagrindo, neturi įtakos. Būkime atviri – čia yra politinių grupių, kurios tiesiog ignoruojamos. Kokia prasmė siųsti žmogų į tokias grupes, žinant, kad jo pažiūros kraštutinės, populistinės? Tada tiesiog sudeginamas balsas. Geriau deginti pinigus ar už juos kažką įsigyti? Manau, nedeginkime pinigų sėdėdami prie politinio laužo. Labai tikiuosi, kad bus įvairių dominuojančių politinių grupių, kurios gaus balsų ir kurs tolesnę ES politiką. EP per politinę diskusiją einama į tam tikrą sutarimą, kuris paskui įgauna teisinę formą, kuri ir įgyvendinama“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė politikas.
Šią savaitę rinkimuose į EP taip pat paskelbė dalyvausianti Laisvės partija. Jos sąrašą ves buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas ir buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Anksčiau Laisvės partija paskelbė D. Žalimo kandidatūrą kelianti į prezidentus.
Šįkart EP rinkimuose nedalyvaus nė vienas politinis komitetas – prieš penkerius metus tokių buvo penki.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną, Europos Parlamento – birželio 9 dieną.
Susiję:
The post Aiškėja, kas sieks europarlamentaro kėdės, daugiausia nežinomybės – tarp socialdemokratų appeared first on Bernardinai.lt.