Galimai šį tekstą sukurpė dirbtinis intelektas. Kažkokia galimai labai protinga programa, į kurią įvedi keletą raktinių žodžių, šmaukšt mygtuką ir – opa – tekstas. Galimai – tekstas. O galimai eilėraštis, pamfletas, garinių lygintuvų reklama ar įmantriai užkoduotas spec. pranešimas galimai priešiškos galimai Rytų šalies žvalgybai. Gyvename galimybių pasaulyje – visko nesuprasi.
Susimąsčius apie tai, kad šį tekstą (galimai tekstą) parašė visgi žmogus, kyla natūralūs klausimai dėl teksto gimimo aplinkybių. Galimai skaitytojas įsivaizduoja, kad teksto autorius rašydamas tokį galimai briedą (o galimai – briedį) turėjo būti nuo kažko apsvaigęs. Galimai alkoholio, nes skaitytojas galimai neįsivaizduoja, kaip galima rašyti tekstus (galimai…) apsvaigus galimai nuo narkotikų. Galimai teksto autoriui ties šiuo sakiniu pritrūksta žodžių, ir jis ima godžiai ryti degtinę. O gal tiesiog atsistoja nuo kėdės prie kompiuterio (kuri išties galimai yra kėde apsimetusi taburetė) ir eina pasidaryti juodos galimai arbatos. Vien tik slėpiniai aplink.
Mano narkotikas – žodis galimai. Nuostabus žodis, populiarus, mylimas. Universalus. Žodis šliundra. Žodis saugiklis. Žodis prezervatyvas nuo atsakomybės. Ponas X. galimai gvaltavoja aveles. Ponas X. galimai yra padugnė, kuris dusina vienišus senukus pagalve ir pasiglemžia jų butus Vilniaus senamiesty. Galimai. Na, o jei paaiškės, kad ponas X. toks visgi nėra – galimai jis nuostabus žmogus. Net giriant dera apsidrausti – maža ką.
Galimai žodis galimai yra lapelis lakmuso. O galimai – šikpopierio. Suglamžyto ir sutepto tuo, kuo turėtų būti. Išmurzinto žmogiško kalbančiojo noro kažką pasakyti, galimai net kažką parašyti ir tuo pat sykiu – dvokiančia baime. Galimai. Galimai žemė yra plokščia. Galimai eidamas išmesti šiukšlių už namo kampo sutiksiu dinozaurą. Galimai kas nors mirs skaitydamas šį tekstą – gal ir pats. Galimai rytoj prasidės karas, o galimai ir neprasidės. Bet apsidrausti gi reikia, ar ne?
„Galimai“ man įkūnija visą nūdienos netikrumą. Tai, kur skęstame kiekvieną mielą dieną, galimai ir naktį. Gelžbetonio gremėzdai akimirksniu virstą gyventi netinkamais kortų nameliais. Garažai pasirodą skirti vaikų slėpimui. Laimintis ir pralaimintis Dovydas, pralaimintis ir laimintis Galijotas. Prabangūs automobiliai, kraujo ir benzino puta atplaukiantys pas pakelės egles. Šeimos vertybes propaguojančios didžiaakės gražuolės, iešką, kur pigiai išsigydyti sifilį. Disertacijos, pasirodančios naudingos tiek, kiek jų puslapiai palaiko vienišo laužo gyvastį. Nieko nėra tikra – ir galimai yra vaizdžiausia epochos pakuotė.
Mūsų gyvenamasis laikas nuostabus tuo, kad galim sužinoti viską ir nieko vienu metu. Ugningas kalbas sakąs kaimyninės valstybės vadovas galimai tėra dirbtinio intelekto sukurpta holograma. Laiptinėje maloniai pasisveikinąs kaimynas galimai prievartauja vaikus. Mūsų namo sienos stovės galimai šimtmetį, o galimai – dešimt minučių. Gyvename neapibrėžtumo amžiuje, kuriame vis mažiau neginčijamos tikrovės, taigi, galimai tampa tokios pačios reikšmės žodžiu kaip „taip“ ir „ne“: „galimai“ apibrėžia atsakymą, kai gali būti ir „taip“, ir „ne“, o dargi ir vienu metu.
Kas nors (galimai) pasakytų, kad šiame tekste nesyk kartotą žodį reikėtų uždrausti. Paslėpti, sušaudyti, sudeginti. Pasakytų, kad kažką teigiantysis privalo būti įsitikinęs savaisiais teiginiais – ir jokių galimai jo tezėse neturėtų būti. Nes galimai nemoksliška, nes galimai atveria duris spekuliacijoms ir prielaidoms. Nes galimai diskredituoja patį teigiantįjį kaip neturintį pakankamos kompetencijos: kam byloti prielaidas ir galimybes, jei negalima pasakyti nieko tikro?
Man rodos, kad tokia pozicija nebeatitinka laikmečio realijų. Žodis galimai neatsirado tuščioje erdvėje. Galimai gimė postmodernioje realybėje, kurioje seniai nebėra nieko visiškai tikro. O tie, kurie žodžiu galimai neoperuoja – ir turi kategorišką, tvirtą poziciją kokiu nors klausimu, – dažniausiai tėra vienos iš oponuojančių stovyklų atstovai: nes priešingoje pusėje yra kita stovykla, kur lygiai tokie pat žmonės – ir maža to: žmonės, nevartojantys žodžio galimai – turį taip pat kategoriškas nuomones, tik visiškai į kitą pusę. Žemė apvali ar plokščia? Reikėjo skiepytis nuo kovido, ar ne? Ukraina teisi, o gal Rusija?
Stovykla „galimai“ tarpsta per vidurį: ji apima abiejų bet kokiais klausimais nesutinkančių pusių protingiausius, racionaliausius arba bent sunkiausiai atmetamus argumentus, juos sujungia į vieną probleminę visumą ir dar gale prideda klaustuko ženklą. Galimai visi yra kažkiek teisūs ir kažkiek neteisūs. Galimai net pats didžiausias kvailys ir chamas, springstantis neapykanta, turi vieną kitą racionalų argumentą. Galimai net pats charizmatiškiausias ir taktiškiausias kalbėtojas kartais klysta.
Galimai yra nemirtingas ir laikui bėgant vis stiprės. Galimai ženklina progresą – ir lyg to būtų maža – mūsų pasaulio judėjimą į vis didesnę nežinią. Kur kiekviena diena gali būti paskutinė. Galimai mūsų mažajame – asmeniniame – pasaulyje. O galimai ir visai žmogiškajai populiacijai ar planetai. Kas tai bus – branduolinis karas, nauja pandemija ar netikėtas meteorų lietus – velnias žino. Galimai kažkas bus.
Ir mums reikia mokytis gyventi neapibrėžties amžiuje. Nekurti svaiginančių strateginių planų, neprisiimti milžiniškų įsipareigojimų, nepuoselėti sau ir aplinkiniams nepamatuotų lūkesčių. Tikėti, kad galimai po šio mūsų įkvėpimo seks dar vienas, ir dar vienas. Viltis, kad trumpą dieną pakeitusi naktis vėl užleis eilę dienai. Gyventi – gyventi šia diena, rytdiena ir neribota ateitim – ta, kurios galimai gali ir nebūti.
(O galimai viskas yra ir turėtų būti visiškai kitaip.)
Susiję:
The post Galimai appeared first on Bernardinai.lt.