Ko gero, kiekvienam smalsu sužinoti, kokia gi yra sėkmingos veiklos paslaptis. 165-ą projektą įgyvendinantis profesorius biotechnologas ir verslininkas VLADAS ALGIRDAS BUMELIS, pelnęs daugybę apdovanojimų už nuopelnus mokslo srityje ir pasiekimus versle, atskleidžia sėkmės formulę ir pasakoja apie žmonijai reikšmingus biotechnologijos pasiekimus.
Ar yra toks dalykas kaip meilė? Jūs kaip chemikas turbūt galite atsakyti į šį klausimą?
Negaliu. Nes niekas nežino, nuo ko ta meilė atsiranda. Vienas žemaitis dainuoja: „Kas per velns ta meilė yra, man širdį drasko kaip su peiliais.“
Papasakokite, ką Jūs laboratorijoje darote.
Turime vieną didelį bioreaktorių. Į jį įdedame mikroorganizmą, ir šis pradeda greitai daugintis. Tokiu būdu gauname mikroorganizmų masę, kurios viduje yra baltymas. Jį mums reikia išgryninti, kad galėtume panaudoti medicininiais tikslais. Baltymų mums reikia todėl, kad, pavyzdžiui, jeigu vaikui trūksta žmogaus augimo hormonų, jis neauga, o gavęs jų papildomai pradeda augti.
Genų inžinerija ir biofarmacija leido pagaminti daug įvairių baltymų, kurių mums trūksta, arba tokių, kuriuos įleidę į žmogaus organizmą galime tam tikrus organizmo procesus arba akceleruoti, kad jie greičiau vyktų, arba stabdyti, pavyzdžiui, vėžio ląstelių dauginimąsi.
Jeigu vėžio ląstelių dauginimosi stabdymo procedūra tokia aiški, kodėl tuomet vėžys vis dar nėra visais atvejais išgydomas?
Todėl, kad niekas nežino, nuo ko jis atsiranda. Dabar veikia personalizuota medicina, nes vieniems tas pats monokloninis antikūnas gydo vėžį, o kitiems – ne. Kyla klausimas, kodėl. Viskas priklauso nuo žmogaus genetikos, įvairių kitų dalykų. Žmogus yra ypač sudėtinga sistema. Žinau, kokia sudėtinga yra ląstelė, todėl netikiu, kad mes esame evoliucijos dariniai pagal Charlesą Darwiną.
Kokio išradimo, kuris turėtų netrukus pasirodyti ir būtų revoliucinis, dabar labiausiai laukiate?
Yra sunkių žudančių žmones ligų, jas tikrai reikia gydyti: Parkinsonas, Alzheimeris, išsėtinė sklerozė, diabetas. Galvoju, kad diabetą padės gydyti genų terapija.
Kaip atrodo rezultatas, kurį atiduodate klientui?
Klientas sako, kad įrodyta, jog toks ir toks baltymas veikia modelį, tai yra ląstelę arba gyvūnėlį. Vadinasi, turėtų veikti ir žmones. Tada klientas prašo mūsų padaryti baltymą, kurį jie įleistų į žmogaus organizmą ir atliktų klinikinius tyrimus, kad įsitikintų, ar jis tikrai veikia. Tuomet mes sukuriame technologiją ir išduodame klientui buteliuką. Jis jį paima ir eina atlikti klinikinių tyrimų.
Jei pasisekė – gerai. Jei nepasisekė – ir jiems, ir žmonijai negerai. Man irgi liūdna, nes imamės darbų entuziastingai, tikėdamiesi, kad tas vaistas galėtų išgydyti ligas, kurių iki šių dienų niekas nesugeba išgydyti. Dirbame ne vien dėl pinigų. Norime padėti žmonėms, sukurti vaistus, kurie padėtų gydyti sunkias ligas.
Kokybės kontrolė nustato, ar pagamintas produktas atitinka reikalavimus. Yra 22, kartais 25 parametrai. Jeigu nors vienas neatitinka, produktas metamas į šiukšlių dėžę, o jo vertė kartais yra vienas, kartais du, kartais ir du su puse mln. eurų. Perdaryti, pataisyti to produkto negali. Jeigu nors vienas parametras neatitinka, vadinasi, produktas netinka klinikiniams tyrimams. Tai reiškia, kad jį gamindami kažkur padarėme klaidą, o už klaidas reikia mokėti. Negali dirbti gerai – turi dirbti puikiai. Jeigu darysi gerai, gyvenime nieko nepasieksi.
Ir kiek kainuoja toks buteliukas, kurį atiduodate klientui?
Jeigu už 4 000 buteliukų užsakymą gauni 4 mln. eurų, vienas buteliukas kainuoja 1 000 eurų.
Svarbiausia – pasitikėjimas. Jei nesugebi užsakovams sukurti pasitikėjimo tavimi, jie pas tave neateis. Jeigu praradai pasitikėjimą, tavo verslas žlugo. Todėl pasitikėjimas yra svarbiausias dalykas kuriant verslą.
Manęs klausia, kodėl aš toks keistas: visi nori Amerikos investicijų Lietuvoje, o aš investuoju Amerikoje. Mano atsakymas paprastas: nekurk verslo kaip visi. Jeigu darysi verslą kaip visi, ir rezultatas bus kaip visų. Ar visi uždirba pinigus? Ne. Bet jei nori uždirbti pinigus, turi daryti verslą kitaip.
Jeigu norime turėti gerą rinką, turime orientuotis į Ameriką. Ar ten sunku? Nelengva. Yra posakis, kad jeigu nori dirbti biotechnologijos srityje, turi būti Amerikoje. Jei nesi Amerikoje, tu – ne biotechnologijų srityje. Pagal užsakymus 70 proc. mano verslo yra Amerikoje, tik 20 proc. – Europoje, o 10 proc. – visur kitur, pvz., Azijoje (Kinijoje, Japonijoje).
Viename pranešime sakėte, kad aiškiai žinote, kaip tapti lyderiu.
Formulė – 99 proc. darbo ir 1 proc. talento, kurį visi turi. Viskas pasiekiama per darbą. Tačiau vadovavimo genas yra viduje, jį sunku išlavinti. Vis dėlto lyderis ir vadovas yra kaip diena ir naktis. Lyderis yra žmogus, kuris turi viziją, supranta, ką nori gyvenime pasiekti. Vadovas yra žmogus, kuriam aiškiai iškelti uždaviniai, ir jis juos daro.
Manau, kad tik antrepreneriai gali būti lyderiai. O būti antrepreneriu nėra lengva. Jeigu nemoki parduoti, antrepreneriu nebūsi. Jeigu nesi profesionalas – taip pat nebūsi.
Esate labiau mokslininkas ar verslininkas?
Esu antrepreneris. Nei mokslininkas, nei verslininkas. Nes norint tapti antrepreneriu reikia ir mokslo, ir verslo. Mokslas lavina analitinį protą, kuris būtinas norint analizuoti situaciją, numatyti ateitį, judėti į priekį. Todėl geri antrepreneriai yra vizionieriai. Jie kitaip mato pasaulį.
Kai kurie žmonės yra kitokie negu visi kiti. Salvadoras Dali, Vincentas van Goghas, Paulis Gauguinas, Albertas Einsteinas, mūsų Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Pavyzdžiui, jo kūrinys „Rex“, pasaulio sukūrimas. Ar gali paprastas žmogus tokį paveikslą nutapyti? Arba Šarūno Saukos paveikslai, kurių sveiku protu negali suprasti. Reikia būti kitokiam. Būti arba genijumi, arba ligoniu.
Biotechnologijų kompanijos sukuria daugiau nei 1 proc. BVP. Lietuva skelbiasi norinti tapti finansinių technologijų šalimi. Galbūt mums geriau tapti biotechnologijų šalimi?
Biotechnologijos sritis reikalauja labai didelių investicijų. Jeigu norime pasiekti 5 proc. BVP, reikia pastatyti 5000–7000 didžiulių fabrikų ir investuoti 10 mlrd. eurų. Tačiau dabar biotechnologijos nebemadingos.
Esate sakęs, kad mes per daug domimės krepšiniu ir per mažai – kitais dalykais. Taip pat – kad krepšinis Lietuvai nieko nedavė. Kodėl taip sakote?
O ką jis davė? Gal 20 turtingų žmonių, nes 20 žmonių uždirbo žaisdami krepšinį. Ar tai yra didelis įnašas į Lietuvos BVP? Labai abejočiau. Didelį įnašą į BVP gali duoti tik pramonė ir mokslas. Mes turime domėtis krepšiniu, bet ne sakyti, kad krepšinis mus išgelbės. Neišgelbės. Krepšinis yra gerai, nes padeda konsoliduoti tautą. Tai netiesioginė nauda. Mes norime būti čempionais, būti pirmi, lyderiai. Tai puiku. Kai manęs klausia, ką mes darome Lietuvoje, atsakau, kad Lietuvoje turime du gerus dalykus: vienas yra krepšinis, o kitas – biotechnologijos. Daugiau nieko gero. Žinoma, juokauju, mes turime daug gerų dalykų.
Lietuvos bėda ta, kad bendrovės labai mažos. Tokių, kurių apyvarta yra didesnė nei 100 mln., yra labai nedaug. Užsienyje, jei neturi 100 ar 200 mln. apyvartos, nesi kompanija. Pas mus užtenka, kad padaro 1 mln., ir jau vadinasi milijonieriumi.
Turime labiau konsoliduotis. Bendrovės turi jungtis. Jeigu tavo apyvarta yra didesnė, gauni daugiau pelno, o tai reiškia, kad turi daugiau pinigų investicijoms.
Aš niekada neturiu uždirbtų pinigų, nes arba investuoju, arba grąžinu paskolas. Verslas negali nustoti investuoti. Jis turi nuolat plėstis. Jeigu sustojai – mirtis. Turi užmiršti, kiek tau metų, kokia tavo tautybė, kur gimei ar kur buvai, nes viskas jau praeityje, ir judėti tik į priekį.
Sakote, kad versle svarbiausia – strategija.
Strategija ir strateginė drausmė, kuri reiškia, kad vykdai pasirašytą strategiją.
Turiu penkias vertybes: 1) būti lyderiu savo segmente; 2) pasirašius strategiją, laikytis strateginės drausmės; 3) būti atviram pokyčiams, nebijoti keistis; 4) būti išradingam, nedaryti kaip visi; ir 5) ką darant, daryti gerai, arba nedaryti nieko.
Tačiau kaip sukurti strategiją bent dvejiems metams, kai nežinai, kas bus netolimoje ateityje?
Žmonės turi turėti viziją ir jos siekti. Jei neturi vizijos, neturi gyvenimo.
Iš 100 startuolių per metus turi likti tik 2 ar 3. Lietuvoje iš 100 startuolių lieka 70 ir toliau 5 metus gyvena iš valstybinių ar Europos Sąjungos pinigų. Net jei akivaizdu, kad iš to startuolio nieko nebus, jis vis tiek gauna pinigus. Normaliame pasaulyje taip nėra. Jeigu matoma, kad startuolis neturi prasmės, jis iškart uždaromas, o jo savininkas pradeda kurti naują. Kartais normalus verslas išvystomas iš ketvirto ar penkto startuolio.
Strategijoje reikėtų rašyti, kad per 20 metų pasieksiu tai, ką noriu pasiekti: ar apyvartą, ar žinomumą, ar lyderystę. Bet niekas nežino, ar per penkis, ar per septynis startuolius tai pavyks pasiekti. Ir nieko blogo čia nėra. Pas mus, jei bankrutuoja, eina ieškoti virvės. Nebijokite daryti klaidų. Išmokti galima tik darant klaidas. Jeigu žmonės turės kantrybės ir daug bei protingai dirbs, tikrai pasieks rezultatų.
Ar turtas įpareigoja? Esate turtingas žmogus.
Pagal žydų filosofiją yra dvi turto rūšys. Vienas yra nekilnojamas, kurį lietuviai labai mėgsta, o kitas – kilnojamas. Kilnojamas turtas yra galvoje. Jo niekas negali atimti, jis niekada nenuvertėja. Tai yra geriausias turtas. Nekilnojamas turtas yra kančia, daugiau nieko. Nekilnojamo turto esmė – sukurti gerą kilnojamąjį turtą, nes tik kilnojamasis turtas sukuria pridėtinę vertę.
Grįžęs namo toliau dirbate?
Kiekvienas verslo savininkas dirba 24 val. per parą septynias dienas per savaitę. Tik aš sakau ne „dirbu“, o esu veikloje, kuri man patinka. Mano versle yra tik vienos spalvos medalis – aukso. Ne taip kaip olimpinėse žaidynėse, kur gali būti ir pirmas, ir antras, ir trečias, ir vis tiek tave pagerbs. Čia būdamas antras nieko neuždirbsi.
Kas, Jūsų manymu, buvo visų laikų geriausias vadybininkas?
Jėzus Kristus. Pažiūrėkite, kiek biurų jis prikūręs visame pasaulyje.
Kokia pasaulio šalis yra geriausia gyventi ir kurti verslą (po Lietuvos)?
Tokios nėra.
Susiję:
The post Mokslininkas atskleidžia sėkmės paslaptį: reikia daryti kitaip nei visi appeared first on Bernardinai.lt.