Sausio pradžioje ūkininkai, pasipiktinę Vyriausybės žemės ūkio politika, visoje šalyje šalia kelių uždegė šimtus laužų. Žemdirbiai piktinasi Vyriausybės vykdomu žaliuoju kursu, naujais ekologiniais ribojimais ir mažomis tiesioginėmis išmokomis. Tačiau žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad ūkininkų protestai – politinė akcija prieš artėjančius rinkimus.
Į pajūrį vykusį žemės ūkio ministrą K. Navicką Šilutės bei Šilalės rajonų ūkininkai pasitiko švilpimu ir skanduodami „gėda“. Šilalėje ūkininkai į miesto centrą buvo suvažiavę su daugiau nei šimtu traktorių, o kai tą patį pamėgino padaryti Šilutės ūkininkai, jiems kelią užtvėrė policija.
Nors žemės ūkio ministras K. Navickas ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė buvo susitikę su protestuojančiais ūkininkais, pastarieji teigia jokio proveržio nematantys. Ūkininkai planuoja tęsti protestus, sausio pabaigoje, 22–26 d., yra numatę vykti į Vilnių su ūkine technika. Tačiau ministras tokius planus vadina noru pabirzginti traktorius: K. Navickas: „Dalis ūkininkų negirdi argumentų, tiesiog nori pabirzginti traktoriais Vilniuje.“
Europos Parlamento narys BRONIS ROPĖ priklausantis Europos žaliųjų aljansui, dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako palaikantis protestuojančius ūkininkus, nes dialogas tarp ministerijos ir ūkininkų nevyksta. Interviu politikas išskyrė galimas ūkininkų problemų sprendimo priemones ir apžvelgė EP galias sprendžiant ūkininkų problemas Europos Sąjungoje.
Specialiai „Bernardinai.lt“ iš Strasbūro.
Lietuvoje tęsiasi ūkininkų protestai. Degantys laužai politikų nepasiekė, tad ūkininkai planuoja važiuoti su traktoriais į sostinę. Per žemdirbių protestus dviem asmenims surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo ir jų garbės bei orumo pažeminimo. Tačiau žemės ūkio ministras K. Navickas sako, kad dalis ūkininkų negirdi argumentų, tiesiog nori pabirzginti traktoriais Vilniuje. Jūs palaikote protestuojančius ūkininkus?
Palaikau. Vienas svarbiausių klausimų, dėl kurių sutarimo neranda ūkininkai, – Žemės ūkio ministerijos, ūkininkų požiūriu, klaidingai pateikta statistika dėl daugiamečių pievų. Dabar ūkininkai priversti atkurti daugiau pievų, nei jų buvo, daliai žmonių net 80 proc. savo augalininkystės ūkio reikia vėl paversti daugiametėmis pievomis, o tai yra neįmanoma. Sumažėjo pieno gamintojų, kam Lietuvai daugiametės pievos, kur dėsime žolę? Kalbama ne apie kelis hektarus dirbamos žemės, o apie šimtus ar net tūkstančius. Ministerija turi ištaisyti tas klaidas, kurias padarė prieš kelerius metus.
O kaip vertinate ūkininkų strategiją blokuoti kelią ministrui vykstant darbo vizito?
Vertinu teigiamai, kadangi dialogas tarp ministerijos ir ūkininkų nevyksta. Ministras tik pradėjęs dirbti paskelbė, kad Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija yra lobistai. Teismas išaiškino, jog šios organizacijos nėra lobistai ir su jomis privaloma derėtis. Toks požiūris į ūkininkus ir sukelia tokias situacijas bei didina protesto bangas. Tai – dialogo nebuvimas ir negebėjimas spręsti problemas
Dabar ūkininkai priversti atkurti daugiau pievų, nei jų buvo, daliai žmonių net 80 proc. savo augalininkystės ūkio reikia vėl paversti daugiametėmis pievomis, o tai yra neįmanoma.
Kaip vertinate valdančiųjų siūlomas priemones problemai spręsti?
Ūkininkai, kurie dalyvavo susitikimuose su K. Navicku ir I. Šimonyte, sako, kad pirmą kartą įvyko pašnekesys, nes iki šiol buvo tik premjerės gražūs atsikalbinėjimai, jog visi valstybės turėti pinigai atiduoti ūkininkams, ir jie turi ieškoti būdų, kaip gerai dirbti.
Apie protestuojančius ūkininkus girdime visoje Europoje. Tūkstančiai ūkininkų su traktoriais pirmadienį Berlyne protestavo prieš Vokietijos vyriausybės politiką. Ūkininkai atvažiavo su 4 000 traktorių, iš dalies paralyžiavo eismą sostinės centre. Tačiau Vokietijos vyriausybė ir toliau nėra linkusi daryti nuolaidų. Ūkininkų nepasitenkinimą įplieskė vyriausybės taupymo planai. Kokios ūkininkų protestų priežastys europiniu lygiu?
Europinių protestų šiuo metu nėra. Galima daryti europinius sprendimus, kurie gerintų ūkininkų padėtį visose valstybėse. Puikus to pavyzdys – Ispanijos modelis dėl pieno kainų, kurio esmė, kad pienas negali būti supirkinėjamas mažesne nei gamybos savikainos kaina. Žemdirbiui turi likti pinigų susimokėti ne tik už pašarus, bet ir šeimą išlaikyti bei modernizuoti ūkį.
Daug kartų esu rašęs tiek Vyriausybei, tiek Seimui, tačiau atsakymas vienas – to negalima daryti, nes prekybininkai pasinaudos situacija. Išaugusios kainos augina ir PVM, valstybei tai naudinga, biudžetas didėja, bet gal nėra dora iš padidėjusių kainų gauti didesnį PVM ir viską pasiimti į biudžetą.
Dėl pienininkų krizės penkioms šalims buvo skirta europinė parama, taip pat ir Lietuvai. 11 milijonų skyrė ES, dar dvigubai tiek galėjo skirti Lietuva, tai būtų išsprendę problemas.
Kuo daugiau ES bus nepatenkintų ūkininkų, dirbančių pienininkystės srityje, tuo didesnė tikimybė, kad EP svarstys naujus pagalbos mechanizmus.
Nereikia jokių naujų reglamentų iš EP, užtenka esamų, juos tik reikia pritaikyti Lietuvoje. Komisaro nuomone, kol kas naujų europinių mechanizmų kurti nereikia. Kuo daugiau ES bus nepatenkintų ūkininkų, dirbančių pienininkystės srityje, tuo didesnė tikimybė, kad EP svarstys naujus pagalbos mechanizmus.
Susiję:
The post B. Ropė: daliai ūkininkų net 80 proc. augalininkystės ūkio reikia vėl paversti daugiametėmis pievomis – tai neįmanoma appeared first on Bernardinai.lt.